Kaip pasipuošti Smetoninėms?
Jau greitai ir vėl susitiksime tradicinėje Smetoninių šventėje. Smetoninės – teatralizuota pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtadienio šventė. Smetoninės išsiskiria tarpukariu alsuojančia atmosfera, kurios dalyviai apsirėdę taip lyg būtų nužengę iš „smetoniškų“ laikų. Ne retam šventės svečiui kyla klausimas, kokia gi toji tarpukario mada ir kaip pasipuošti Smetoninėms.
Užsiminus apie tarpukario madą, dažnai yra pagalvojama apie juodas trumpas sukneles, aksesuarus su plunksnomis, perlus. Nuodugniau peržiūrėjus tarpukario fotografijas, akivaizdu, jog šio laikotarpio mada – kur kas sudėtingesnė. Tekstuose apie tarpukario madą neretai rašoma, jog po Pirmojo pasaulinio karo suknelės tapo kur kas trumpesnės. Į šį tekstą mes žiūrime iš šių dienų perspektyvos ir skaitydami apie tokį pasikeitimą, nė nesusimąstome, koks didelis pasikeitimas tuo metu buvo, kad ir 10 centimetrų trumpesnės suknelės. Ypatingai svarbu žvelgiant į tarpukario madą, prisiminti tai, kas vyko iki šio laikotarpio. Tarpukariu pirmąjį kartą istorijos tėkmėje buvo atidengtos blauzdos ir tai tuometinei visuomenei buvo itin drastiškas žingsnis. Tad nors ir suknelės tarpukariu buvo trumpesnės, tačiau jos dengdavo kelius ir įprastai nebūdavo tokios trumpos, kokias dažnai matome tarpukarį atvaizduojančiuose filmuose. Panašiai yra rašoma ir apie makiažą tarpukariu, teigiama, jog buvo pradėta dažytis ryškiau. Tad ir ties makiažo sritimi svarbu prisiminti, kas vyko iki tarpukario. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo priimta dažytis taip, jog niekas nė nepastebėtų makiažo. Tad ir ryškesnis makiažas tuo metu, nebūtų jau toks ryškus šių dienų perspektyvoje. Tarpukariu moterys labiausiai mėgdavo save gražinti skaistalais, pasiryškindavo antakius, tačiau net ir vakariniai to meto makiažai nebūdavo labai iššaukiantys. Suvokiant ir analizuojant tai, kas vyko mados srityje iki tarpukario, lengviau suprasti ir tarpukario mados pasikeitimus.
Tarpukario pradžioje pasaulis vis dar gyveno Pirmojo pasaulinio karo nuotaikomis. Ką tik pasibaigęs karas padarė esminį poveikį visuomenei, kultūrai bei madai. Šių pokyčių esmė buvo paprastumas, kuris iki šio laikotarpio madoje nebuvo pastebinimas, ypatingai tai atsispindi moterų stiliuje. Patogesnės ir šiuolaikiškesnės spintos kūrimas buvo pagrindinė tarpukario pradžios tendencija. Mėgstamomis tapo lengvo audinio suknelės, besiplaikstančios vėjyje, populiariausias buvo tiesus siluetas, o liemens linija buvo akcentuojama ties klubais. Nors suknelių siluetai supaprastėjo, tačiau jų puošyba – vienas iš labiausiai išsiskiriančių tarpukario mados bruožų. Vakarinės suknelės buvo gausiai puošiamos blizgučiais, karoliukais bei prašmatniais siuviniais. Šį akį traukiantį įvaizdį stiprino aprangos aksesuarai: ilgi perlų vėriniai, diademos, segės, įvairiausių spalvų šilkinės kojinės, plunksnų boa, skrybėlės, kurios dažniausiai dengdavo visą kaktą. Tarpukariu norint turėti madingą šukuoseną būdavo vos dvi išeitys – arba nusikirpti plaukus trumpai, arba susegti juos taip, jog jie atrodytų trumpi. Šio laikotarpio moterų stiliaus paskutinysis akcentas – bateliai, kurių kulnas dažniausiai būdavo vos iki 5 centimetrų, o priekyje jie būdavo dekoruojami horizontalia juostele. Tad damos, norinčios autentiškai pasipuošti Smetoninių šventei turėtų ieškoti laisvos, tiesaus silueto suknelės, kuri dengia kelius, susisukti plaukus taip, jog jie atrodytų trumpi, apsiauti atvirus batelius ne visai aukštu kulnu bei nepamiršti pasipuošti žavinčiais aksesuarais: skrybėlaitėmis, perlais ar segėmis.
Nors tarpukariu didžiausią transformacija įvyko moteriškajame garderobe, vyrų mada kaip ir moterų šiuo laikotarpiu tapo paprastesne, laisvesne. Kasdieninėje aprangoje vyrai nustojo dėvėti oficialius trijų dalių kostiumus. Dienos metu vyrai dažniausiai rinkosi švarkus su dvejomis ar viena saga, dėvimus be liemenių. Vyriški kostiumai tarpukariu buvo gan panašūs į šių dienų kostiumus, tarpukario pradžioje jie buvo plonesni, paprastesnio dizaino, tarpukario pabaigoje – laisvesni, platesnio kolorito. Kostiumai dažnai būdavo su smulkiais raštais, juodai baltomis juostelėmis. Populiariausios vyrų garderobo spalvos buvo – tamsiai mėlyna, pilka, ruda, dramblio kaulo. Ir nors tarpukariu tiek vyrų, tiek moterų mada tapo laisvesne ir paprastėjo, tačiau oficiali vakarinė vyrų apranga ir šiuo laikotarpiu buvo gana griežta – dažniausiai buvo puošiamasi smokingu bei cilindru. Tarpukario mada – kupina aksesuarų, jų netrūko ir vyrų spintose. Vyrai puošėsi skrybėlėmis ir jos buvo labai įvairios: nuo fedorų bei katiliukų iki Kentukio Derbio skrybėlių (paprastesnės cilindro variacijos). Tarpukariu itin išpopuliarėjo kaklaraiščiai, buvo mėgstami tiek raštuoti, tiek vienspalviai kaklaraiščiai, kadangi būtent tarpukariu atsirado didesnis jų pasirinkimas. Tad ponai, norintys pasipuošti Smetoninėms, turėtų nuspręsti, kokį aprangos tipą norėtų pasirinkti, ar kasdienį, ar vakarinį. Pasirinkus vakarinį – būtų puošiamasi oficialiai juodu fraku, cilindru, odiniais batais. Pasirinkus labiau kasdienę tarpukario aprangą – aprangos variacija platesnė. Vis dėlto reikėtų nepamiršti marškinių, švarko bei pasirinkto tipo skrybėlės.
Kviečiame pasirausti palėpėse bei senose spintose, pasipuošti tarpukario stiliumi bei atvykti į Antano Smetonos gimtadienio šventę – Smetonines! O kad garderobo paieškos neprailgtų, suradome Jums autentiškų tarpukario fotografijų, atskleidžiančių šio įstabaus laikotarpio madą.
